Kuo serga Lietuvos sveikatos apsauga?

Lietuvoje teikiamos asmens sveikatos bei visuomenės sveikatos priežiūros paslaugos, vykdoma farmacinė veikla. Paslaugos yra viešos, biudžetinės ir privačios. Yra du nacionalinės sveikatos sistemos organizavimo lygiai – savivaldybių ir valstybės. Taip pat yra trys sveikatos priežiūros paslaugų lygiai – pirminis, antrinis ir tretinis. Kiekvienas pilietis žino, kad susirgęs jis pirmiausiai turi kreiptis pas šeimos gydytoją, kuris ir nusprendžia, pas kokį specialistą pacientą pasiųsti, jeigu yra reikalas. Šeimos gydytojas dažnai išrašo vaistus pats. Apie ligas ir vaistų poveikį jis turi išmanyti viską. Už šeimos gydytojo paslaugas apmoka ligonių kasos. Kaip žinia, žmogus turi teisę pasirinkti ir gydymo įstaigą, ir šeimos gydytoją pats. Anksčiau visi buvome įpratę, jog mūsų gydymu rūpinasi tik valstybė, tačiau po nepriklausomybės atkūrimo Lietuvoje sparčiai ėmė kurtis privačios pirminės  sveikatos priežiūros įstaigos, kurios taip pat sudaro sutartis su ligonių kasomis.

Šeimos gydytojas pagal reikalą nusiunčia pas gydytoją specialistą – tai yra antrinio lygio paslaugos, kurias teikia otolaringologai, odontologai, neurologai, kardiologai, alergologai ir kiti gydytojai.

Dar yra ir tretinio lygio sveikatos priežiūros paslaugos – itin specializuotos, tokios, kurias gali suteikti didžiųjų miestų ligoninės ir klinikos. Čia dirba gydytojai konsultantai, kurie priima pacientus, turinčius pirminio ir antrinio lygio  gydytojų siuntimus. Būtinajai pagalbai suteikti siuntimas nereikalingas.

Atrodo, viskas daroma dėl žmogaus ir tik jam. Tačiau situacija tenkina ne visus pacientus. Nuolat kartojama, kad mūsų sveikatos apsauga pati serga, o reformos joje kelią skinasi nuolat susiduriant su įvairiausiomis problemomis.
Patekti pas gydytoją šiandien yra sunku. Atėjus  tenka laukti keletą valandų, o taloną gali gauti tik konsultacijai po mėnesio ar po dviejų.  Prie gydytojų kabinetų – eilės. Konsultacijai skiriama iki penkiolikos minučių. Medikai yra priversti rašyti visokias pažymas, ataskaitas, užkrauti popierizmu. Kitose užsienio šalyse kompensuojamieji vaistai išrašomi pusei metų, o Lietuvoje – dažniausiai vos mėnesiui, tad vėl reikia talono, laukimo ir t.t. Būna ir taip, jog gydytojas vaistus išrašo trumpesniam laikui nei registratūroje gali gauti taloną. Nors kai kurie vaistai yra kompensuojami, pacientams už juos tenka nemažai primokėti.

Gydytojų atlyginimai nedideli, klesti kyšių sistema. Sveikatos apsaugos finansavimas neefektyvus. Pacientas dažnai tampa tik balastu. Dar praėjusias metais  tuometinė Seimo opozicija atkreipė dėmesį į tai, jog buvo sumažintas PSDF (Privalomojo sveikatos draudimo fondo) biudžetas, o be reikiamo finansavimo nebus ir gydytojų bei slaugytojų normalių atlyginimų, greitų ir kokybiškų paslaugų bei pačios sveikatos apsaugos sistemos tvirtumo ir patikimumo. Tai, kaip sakė opozicija, parodė, jog žmonių sveikata Lietuvoje nėra prioritetas.
Kiekienas naujas Sveikatos apsaugos ministras atneša ir naujus vėjus bei bandymus reformuoti sveikatos apsaugą. Taip atsitiko ir po šiųmetinių Seimo rinkimų, kai naujasis ministras Vytenis Povilas  Andriukaitis inicijavo Sveikatos draudimo  įstatymo pataisas, kuriomis  siūloma apriboti privačių sveikatos priežiūros įstaigų veiklą, renkantis, kurioje vietoje ir kokias paslaugas teikti pacientams. Šis pasiūlymas, nors Seimo dar ir nepasiekė, sukėlė tikrą diskusijų audrą – privačios gydymo įstaigos, apribojus jų finansavimą iš ligonių kasų, esą, žlugtų ir vėl sugrįžtų laikai, kai visi, ir anksčiau gydęsi privačiai, ir valstybinių gydymo įstaigų pacientai stotų į vieną eilę pas gydytojus. Šiandien šią paniką bando išsklaidyti pats ministras, teigdamas, jog niekas nesiruošia to daryti. Privačios įstaigos, kurios turėjo sudarę sutartis su ligonių kasomis 2009-2012 metams ir toliau jas galės sudarinėti. Pasak ministro, vieną kartą reikia užkirsti kelią kelią piktnaudžiavimui tų gydytojų, kurie dirba ir privačiose, ir viešosiose gydymo įstaigose, nes pacientai užsiregistruoja privačiai, susimoka už vizitą, o tyrimus darosi  viešojoje gydymo įstaigoje už tuos pačius PSDF pinigus. Lėšos, pasak ministro, turi būti skirstomos racionaliai, būtina sutvarkyti valdymą, vadybą, pasiekti, kad paslaugas gautų kiekvienas, ne tik pilnas kišenes pinigų turintis pacientas.

Manoma, jog laikas pažaboti viešųjų medicinos įstaigų vadovų klanus, todėl siūloma ligoninių vadovų rotacija - kas penkeri metai juos keičiant kitais. Tuo metų kai ligoninėse vyksta renovacijos, statybos, viešieji konkursai, ligoninių vadovai taip susibičiuliauja su vaistų firmomis ir kitais tiekėjais, kad pasistato prabangius namus, pralobsta tuo metu, kai eiliniai gydytojai skundžiasi neturintys iš ko pragyventi.  Rotacijai pritarė ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė.