Kai kompiuteris pradeda keistai elgtis
Kiekvienas esame patyrę tą nemalonų jausmą, kai kompiuteris pradeda lėtėti, keistai elgtis arba visai atsisako dirbti. Vienu metu viskas veikė puikiai, o kitą – ekrane matai mėlyną mirties ekraną arba kompiuteris tiesiog nebeįsijungia. Nors technologijos nuolat tobulėja, kompiuteriai vis dar lieka gana jautrūs įvairiems gedimams. Gera žinia ta, kad daugelį problemų galima ne tik išspręsti, bet ir visiškai išvengti, jei žinai, ko saugotis.
Kompiuterių gedimai retai atsiranda iš niekur. Paprastai tai ilgalaikio naudojimo, netinkamos priežiūros ar tiesiog gamtinių dėsnių pasekmė. Suprasdami, kas dažniausiai sugenda ir kodėl, galime žymiai pratęsti savo technikos tarnavimo laiką ir išvengti nemalonių staigmenų.
Dulkės – tylus kompiuterio priešas
Viena iš labiausiai neįvertinamų kompiuterių gedimų priežasčių yra paprasčiausios dulkės. Jos kaupiasi viduje pamažu, nepastebimos, kol nesupranti, kad kompiuteris pradeda perkaisti ir triukšmauti kaip reaktyvinis lėktuvas. Dulkės užkemša vėdinimo angas, apsidengia ant aušintuvų, trukdo normaliai cirkuliuoti orui. Rezultatas? Procesorius, vaizdo plokštė ir kiti komponentai pradeda veikti aukštesnėje temperatūroje nei turėtų.
Perkaitimas – tai ne tik diskomfortas ausims dėl garsiai besisukančių ventiliatorių. Tai rimta grėsmė kompiuterio sveikatai. Aukšta temperatūra trumpina elektroninių komponentų tarnavimo laiką, gali sukelti netikėtus išsijungimus, sistemos nestabilumą ir net visišką komponentų gedimą. Ypač jautrios yra vaizdo plokštės ir procesoriai, kurie dirba aukštose temperatūrose net ir normaliais atvejais.
Kaip to išvengti? Reguliariai valykite kompiuterį. Stacionariam kompiuteriui pakanka atidaryti korpusą kas 3-6 mėnesius ir išpūsti dulkes suslėgtu oru. Nešiojamiesiems kompiuteriams reikia šiek tiek daugiau atsargumo, bet principas tas pats. Svarbu tai daryti atsargiai – neverskite ventiliatorių suktis per greitai pučiant orą, nes tai gali sugadinti guolius. Taip pat pasirūpinkite, kad kompiuteris stovėtų vietoje, kur yra gera oro cirkuliacija, o ne užkampy prie sienos ar ant minkšto paviršiaus.
Standieji diskai ir jų ribotas tarnavimo laikas
Jei yra viena kompiuterio dalis, kuri tikrai anksčiau ar vėliau suges, tai standieji diskai. Ypač tai pasakytina apie tradicinius mechaninius HDD diskus. Jie turi judančias dalis – plokšteles, kurios sukasi tūkstančius apsisukimų per minutę, ir galvutes, kurios skraido virš jų mikroskopiniais atstumais. Tai tikslus mechanizmas, bet kaip ir bet koks mechanizmas, jis nusidėvi.
Mechaniniai diskai gali sugesti dėl daugelio priežasčių: fizinių smūgių, dėvėjimosi, gamyklinių defektų ar tiesiog senatvės. Dažnai gedimas ateina be įspėjimo – vieną dieną kompiuteris tiesiog nebepasikrauna arba pradeda keistai elgtis. Kartais girdite keistus garsus – cypimą, barbenimą ar trinties garsus. Tai aiškus signalas, kad diskas miršta.
SSD diskai yra patikimesni, nes neturi judančių dalių, bet ir jie nėra nemirtingi. Jie turi ribotą įrašymo ciklų skaičių – kiekviena disko ląstelė gali būti perrašyta tik tam tikrą skaičių kartų. Šiuolaikiniams SSD diskams tai reiškia daugelį metų normalaus naudojimo, bet intensyviai naudojant (pavyzdžiui, serverių aplinkoje) jie gali susidėvėti greičiau.
Prevencija čia paprasta, bet kritiškai svarbi – reguliariai darykite atsargines kopijas. Tai ne klausimas, ar jūsų diskas suges, o kada. Naudokite debesų saugyklas, išorinius diskus arba abu variantus. Svarbiausius duomenis laikykite bent dviejose vietose. Taip pat verta stebėti disko būklę naudojant specialias programas, kurios gali įspėti apie artėjančius gedimus pagal SMART duomenis.
Maitinimo šaltiniai ir elektros tinklo problemos
Maitinimo šaltinis (PSU) yra kompiuterio širdis, tiekianti energiją visiems komponentams. Kai jis suserga, problemos gali būti įvairiausios – nuo visiško neįsijungimo iki keistų, sunkiai diagnozuojamų nestabilumų. Deja, daugelis žmonių taupydami renkasi pigiausius maitinimo šaltinius, o tai gali baigtis labai brangiai.
Prastos kokybės maitinimo šaltinis gali ne tik pats sugesti, bet ir pažeisti kitus kompiuterio komponentus. Įtampos šuoliai, nepakankama galia ar netolygus srovės tiekimas gali sukelti procesorių, vaizdo plokščių ar motininių plokščių gedimus. Be to, pigūs PSU dažnai neturi tinkamų apsaugų nuo perkrovų ar trumpųjų jungčių.
Elektros tinklo problemos taip pat daro savo. Įtampos svyravimai, perkūnijos metu atsirandantys impulsai ar staigūs elektros išsijungimai gali pakenkti jūsų technikai. Ypač tai aktualu Lietuvoje, kur elektros tinklo kokybė ne visur vienoda, o vasaros audros – dažnas reiškinys.
Ką daryti? Pirma, investuokite į kokybišką maitinimo šaltinį nuo patikimo gamintojo. Tai nėra vieta taupyti. Antra, naudokite nepertraukiamo maitinimo šaltinį (UPS) arba bent jau kokybišką apsauginį filtrą. UPS ne tik apsaugo nuo įtampos šuolių, bet ir leidžia saugiai išjungti kompiuterį elektros dingimo atveju. Perkūnijos metu geriausia visai ištraukti kompiuterį iš elektros lizdo – jokia apsauga nėra 100% patikima prieš tiesioginį žaibo smūgį.
Programinės įrangos chaosas ir virusai
Ne visi kompiuterių gedimai yra fiziniai. Kartais problema slypi programinėje įrangoje, ir tai gali būti dar sunkiau diagnozuoti. Laikui bėgant sistema tampa perkrauta nereikalingų programų, kurios veikia fone, lėtina darbą ir kartais konfliktuoja tarpusavyje. Registras užsikemša, laikini failai kaupiasi, o operacinė sistema tampa vis lėtesnė ir nestabilesnė.
Kenkėjiškos programos ir virusai – tai atskira tema. Nors šiuolaikinės operacinės sistemos turi įmontuotą apsaugą, žmonės vis dar sugeba užsikrėsti. Kartais tai atsitinka per suklastotus el. laiškus, kartais atsisiunčiant programas iš nepatikimų šaltinių. Kai kurie virusai tiesiog erzina, bet kiti gali užšifruoti jūsų duomenis ir reikalauti išpirkos arba pavogti jautrią informaciją.
Prevencija čia prasideda nuo sveiko proto naudojimo internete. Neatsidarykite įtartinų el. laiškų priedų, nesiųskite programų iš abejotinų svetainių, būkite atsargūs su tuo, ką spaudžiate. Naudokite antivirusinę programą – net jei tai tik Windows Defender, kuris yra įmontuotas į sistemą ir veikia visai neblogai.
Reguliariai atnaujinkite operacinę sistemą ir programas. Tie erzinantys atnaujinimai, kuriuos vis atidėliojate? Jie dažnai taiso saugumo spragas, kuriomis galėtų pasinaudoti kenkėjai. Taip pat verta kas kelerius metus padaryti švarią operacinės sistemos instaliaciją – tai tarsi naujas gyvenimas jūsų kompiuteriui.
Atmintis ir jos kaprizai
RAM atmintis yra viena iš patikimiausių kompiuterio dalių, bet kai ji suserga, problemos būna keistos ir sunkiai nuspėjamos. Gedusi atmintis gali sukelti mėlynus ekranus, netikėtus išsijungimus, programų strigas ar net duomenų sugadinimą. Kartais kompiuteris tiesiog atsisako įsijungti arba pypsi keistai.
Atmintis gali sugesti dėl kelių priežasčių. Kartais tai gamyklinis defektas, kuris pasireiškia iš karto arba per pirmuosius metus. Kartais – perkaitimas, ypač jei naudojate spartinimo (overclocking) funkcijas. Kartais tiesiog senatvė arba staigūs elektros tinklo svyravimai. Netgi netinkamai įstatyti atminties moduliai gali sukelti problemų.
Gerai, kad atmintį nesunku patikrinti. Windows turi įmontuotą atmintės diagnostikos įrankį, o yra ir nemokamų programų kaip MemTest86, kurios gali kruopščiai patikrinti atmintį per naktį. Jei randama klaidų, sprendimas paprastas – keisti atmintį. Tai nesudėtinga ir nebrangu, palyginti su kitais gedimais.
Norėdami išvengti problemų, įsitikinkite, kad atmintis yra tvirtai įstatyti, kompiuteris neperkaista, ir nenaudokite agresyvaus spartinimo, jei nesate tikri, ką darote. Perkant naują atmintį, rinkitės patikimus gamintojus ir patikrinkite suderinamumą su jūsų motinine plokšte.
Kondensatorių senėjimas ir motininių plokščių problemos
Motininė plokštė yra kompiuterio stuburas, jungiantis visus komponentus. Ji pilna smulkių elektroninių dalių, iš kurių vienos jautriausių yra kondensatoriai. Šie maži cilindriški komponentai laikui bėgant gali išsekti, ypač jei kompiuteris dažnai perkaista arba naudojamas intensyviai.
Gedę kondensatoriai kartais yra matomi plika akimi – jie išsipučia arba net pradeda tekėti. Bet net jei jie atrodo gerai, jų parametrai gali būti pasikeitę, sukeliant sistemos nestabilumą. Požymiai būna įvairūs: netikėti išsijungimai, problemos įsijungiant, USB prievadų neveikimas, garsų ar tinklo problemos.
Motininės plokštės gedimai gali būti ir sudėtingesni – sugedę lustai, pažeisti takeliai, problemos su BIOS. Dažnai tai būna pasekmė kitų gedimų – pavyzdžiui, sugedęs maitinimo šaltinis gali pažeisti motininę plokštę, arba skysčio aušinimo sistema gali pratekėti ir sukelti trumpąjį jungimą.
Prevencija čia vėlgi grįžta prie pagrindinių dalykų: gera vėsa, kokybiškas maitinimas ir atsargus elgesys. Montuojant komponentus būkite atsargūs su statiniu elektra – lieskite įžemintą metalinį paviršių prieš liesdami jautrius komponentus. Jei naudojate skysčio aušinimą, reguliariai tikrinkite, ar nėra pratekėjimų. Ir vėlgi – dulkių valymas padeda išlaikyti viską vėsesnėje temperatūroje, kas prailgina visų komponentų gyvenimą.
Nešiojamųjų kompiuterių specifinės problemos
Nešiojamieji kompiuteriai turi visas tas pačias problemas kaip ir stacionarūs, bet dar prideda savo unikalių iššūkių. Jie yra kompaktiškesni, o tai reiškia prastesnę vėsą. Jie keliami, nešiojami, kartais numeta – o tai mechaninis stresas. Ir jie turi baterijas, kurios sensta ir galiausiai tampa beveik nenaudingos.
Baterijos yra viena iš dažniausių nešiojamųjų kompiuterių problemų. Litžio jonų baterijos, naudojamos beveik visuose šiuolaikiniuose įrenginiuose, natūraliai sensta. Po 2-3 metų pastebėsite, kad baterija laiko vis trumpiau, kol galiausiai kompiuteris veikia tik prijungtas prie elektros. Tai normalu, bet procesą galima sulėtinti.
Nenaudokite kompiuterio visada prijungto prie elektros su pilnai įkrauta baterija – tai pagreitina jos senėjimą. Idealus įkrovimo lygis ilgalaikiam saugojimui yra apie 50-60%. Kai kurie gamintojai net turi programas, kurios riboja maksimalų įkrovimą iki 80%, jei kompiuteris dažniausiai naudojamas prijungtas prie elektros. Taip pat venkite ekstremalių temperatūrų – nei per karšta, nei per šalta.
Kita dažna problema – lankstų ir ekranų gedimai. Kabeliai, einantys per lankstus, laikui bėgant gali nusidėvėti, ypač jei dažnai atidarote ir uždarote dangtį. Ekranai gali įskilti nuo smūgių ar spaudimo. Klaviatūros susidėvi nuo nuolatinio naudojimo. Visa tai yra mechaninio dėvėjimosi pasekmė.
Būkite atsargūs su savo nešiojamuoju. Nešiokite jį tinkamoje kuprinėje ar krepšyje su paminkštinimu. Nevalgykite ir negerkite virš jo – skysčiai yra vienas didžiausių nešiojamųjų priešų. Jei kas nors išsilies ant klaviatūros, nedelsiant išjunkite kompiuterį, išimkite bateriją (jei įmanoma) ir leiskite jam išdžiūti bent 24-48 valandas prieš bandydami vėl įjungti.
Kai technika tarnauja ilgai ir laimingai
Kompiuterių priežiūra nėra raketų mokslas, bet reikalauja šiek tiek dėmesio ir reguliarumo. Daugelis gedimų, kurie atrodo netikėti ir neišvengiami, iš tikrųjų yra ilgalaikio neprižiūrėjimo rezultatas. Dulkės kaupiasi pamažu, diskai dyla po truputį, programinė įranga tampa chaotiška per mėnesius ir metus.
Gera žinia ta, kad su keliomis paprastomis įpročiais galite žymiai pratęsti savo technikos tarnavimo laiką. Reguliarus valymas, atsarginės kopijos, atnaujinimai, kokybiškas maitinimas ir šiek tiek sveiko proto – tai viskas, ko reikia. Nebūtina būti technikos guru, kad pasirūpintumėte savo kompiuteriu.
Investicija į prevenciją visada yra pigesnė nei gedimų taisymas. Geras maitinimo šaltinis, UPS, reguliarus duomenų atsarginių kopijų darymas – tai gali atrodyti kaip nereikalingos išlaidos, kol susidursite su rimta problema. Tada suprasite, kad keliasdešimt eurų, išleistų prevencijai, galėjo sutaupyti šimtus eurų remonto išlaidų ir nesuskaičiuojamas valandas prarastų duomenų ir nervų.
Ir nepamirškite – technologija nėra amžina. Net ir geriausiai prižiūrimas kompiuteris anksčiau ar vėliau pasens, taps per lėtas šiuolaikinėms programoms ar tiesiog susidėvės. Tai normalu. Bet su teisinga priežiūra jūsų kompiuteris gali patarnauti daug metų, išvengti netikėtų gedimų ir veikti stabiliai iki pat to momento, kai nuspręsite, kad laikas atnaujinti techniką ne dėl gedimo, o dėl noro turėti kažką naujo ir galingesnio.
